≡ Menu

Nepamirškime, tiesiog.

Atostogos su vaikais

Ir kaip?

Su šeima vykome atostogauti prie jūros, nei daug nei mažai 300 km., dukrai 8 metai, sūnui 1 metai ir 9 mėnesiai. Kelionė tikrai buvo sklandi ir nevarginanti, mažasis puikiai išsėdėjo mašinoje, nereikėjo be reikalo stoti ir galvoti linksmybių mašinoje.

Žinoma, būnant prie jūros, reikia jį saugoti, stebėti ir iš paskos lakstyti, bet tai normalu, toks dabar laikas, juk vaikas. Pažinimo džiaugsmai.

Bet kuo noriu pasidalinti?

Buvome tokioje kavinėje, laukiame maisto, o šalia kavinės yra nedidelis viešbutukas. Antrame aukšte kambariai, matyti atviri nedideli langeliai, kurie yra tiesiai į kavinės terasą.

Pro langą girdime mažo vaiko verkimą, normalu, juk vaikai verkia. Bet kas pasirodė man nelabai normalu, tai tėčio rėkimas, kurio tekstas skambėjo panašiai taip: „Atsibodot man, pasiimk tą savo rėkiantį vaiką“, keiksmažodžių necituoju…

Normalu? Manau, kad ne. Visų pirma, tai vaikai neatsiranda iš nieko, jie yra vyro ir moters, ne tavo ar mano, abiejų – lygiai vienodai, po tiek pat.

Suprantu, vyrai neturi tiek kantrybės, bet ji juk ugdoma, reikia pasistengti vardan šeimos ir savo nervų ląstelių.

Mes, moterys, kad ir kaip pavargstame, tikrai būna, kad apima neviltis ir bejėgystė, bet mes neleidžiame sau taip tiesmukai šaukti ant visai nekaltų žmonių. Juk tai tave nervina, tai reiškia, kad tu turi problemų, su kuriomis reikia tvarkytis. Ugdykime ir patys save, o ne tik iš vaikų reikalaukime.

Kas dar…

  • Nepamirškime, kad vaikai irgi pavargsta, tada rėkia, nes kaip jiems kitaip išreikšti savo emocijas.
  • Nepamirškime, kad vaikai nori valgyti, atsigerti, tiesiog.
  • Nepamirškime, kad vaikams irgi nebūna nuotaikos.
  • Nepamirškime, kad jiems gali ir kažką skaudėti.
  • Nepamirškime, kad vaikai – asmenybės.
  • Nepamirškime, kad tai mūsų VAIKAI.

Vaikai čia nėra niekuo kalti, jiems svarbu būti pavalgiusiems, švariems, pailsėjusiems, o tada bus ir vaikų nuotaika gera. Labai svarbi vaikams yra ir tėvų emocinė būsena, išlikite RAMŪS.

Nekelkime panikos kur nereikia. Įkvėpkime, pagalvokime ir tik tada imkimės priemonių.

Gal tas vaikas tiesiog norėjo, kad jį APKABINTŲ.

PALINKĖJIMAS. Tiesiog, be priežasties, apsikabinkime dažniau, net tada kai vaikas verkia ar rėkia. Aš taip darau, padeda.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment