≡ Menu

GYVENIMAS.

Kokie mes patys?

Dažnai mes visi užsisukame savo monotoniškame gyvenime, rutinoje, kurioje yra svarbu: pavalgyti, uždirbti pinigų, kažką nusipirkti ir pan. BET… Ar dažnai užduodame SAU klausimus: ar aš laiminga(s), ar dirbu mėgstamą darbą, ar mano šeima laiminga? Turbūt retas kuris stabteli ir atsigręžia į save ar savo gyvenimo kelią… PAKLAUSKIME SAVĘS.

Aš jau senokai elgiuosi kiek kitaip, man svarbu, kad aš jausčiau pilnatvę, save realizuočiau, atrasčiau mėgstamą veiklą, tada žinau, kad mano šeima bus laiminga ir aš esu laiminga. Kai kas mane galėtų pavadinti gal „karjeriste“ ar „savanaude“, neneigiu ir nepykstu (nepatinka pykti, labai greitai pamirštu), bet AŠ tai pavadinčiau – MEILE SAU. Save aš pamilau jau labai seniai. Tikrai taip, mylėti save ir priimti save tokią(į), kokia(s) esi, reikia tam skirti daug laiko ir pastangų, darbo su savimi. Aš dirbu, o JŪS? Šis darbas tarsi savotiška meditacija, reikia išmokti įsiklausyti į save, išgirsti ir imtis priemonių – veikti. STABTELĖKIME ir PAMILKIME.

Trumpai apie mano taisykles, kurias sau išsikėliau ir stengiuosi jų laikytis: negaliu sau leisti liūdėti, sustoti savo tikslų pusiaukelėje, atsinešti neigiamas emocijas į mūsų šeimos kasdienybę. Visada stengiuosi į viską žiūrėti realistiškai, bet būtinai su optimizmo prieskoniu, kad būtų geras gyvenimo skonio ATASKONIS. Tada jauti malonumą gyventi… Taip pat, reikia turėti tikslą, TIKSLAS priverčia tave judėti, tik judėjimas daro žmogų teigiamą ir gerą, juk tiek daug negatyvo aplinkui. PAGALVOKIME.

Dažnai išgirstu pasakymus, kad trūksta motyvacijos, žmogus tik egzistuoja, bet negyvena… Suklustu ir pagalvoju, mes juk patys esame savo gyvenimo vedliai, jei atsikelsi ir sakysi, kad kokia šiandien bloga diena, tai ji ir bus bloga, bet jei atsikelsi ir nusišypsosi sau ir kitiems (nebūtina), diena bus šviesesnė. Kam save apkrauti neigiamomis emocijomis? Tai pirmas požymis, kad savęs mes nemylime. ŠYPSOKIMĖS.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment