≡ Menu

PASAKA – PASKATA gyvenime kurti

Norit ar to nenorit, bet papasakosiu, kaip pradėjau rašyti PASAKAS. Studijuodama Teatro edukologiją, turėjau vieną iš dalykų – Lėlių teatras. Na ir buvo mums atsiskaitymas: reikėjo sukurti pasaką ir pagal ją pasidaryti „lėles“, sukurti spektakliuką. Kadangi, aš dar būdama mokykloje, mėgdavau rašyti eiles, įvairiausias kurti frazes/mintis, priklausiau literatų/teatro studijai, kur su mokytoja rašydavome ir vaidindavome spektaklius, leisdavome leidinukus.

Man pasirodė šis atsiskaitymas pakankamai įdomus ir lengvas, sėdau ir parašiau iškart kelias pasakas (pasidalinsiu vėliau, reikia archyvus „kapstyti“). Padėjau ir kurso draugei parašyti pasaką.

Atėjo atsiskaitymo diena, I etapas – pasakų skaitymas. Viena kurso draugė paskaito – 10, kita – 10, atėjo mano eilė, perskaitau. O dėstytoja man sako: „Netikiu, čia ne tavo pačios rašyta pasaka“, draugės juokiasi, sako pati tikrai rašė, aš irgi tvirtinu ir bandau įtikinti, kad pati parašiau. Bet dėstytoja nenusileidžia, parašė man 9 ir pasakė, kad netikiu jog pati parašei. Ir nežinau, džiaugtis ar liūdėti, tai priimti kaip pagyrimą ir pasiglostyti sau širdį, ar jaustis neįvertintai… Tuo metu, buvau pikta ir tinkamai neįvertinta, bet dabar matau kitą medalio pusę – tai įkvepia. Juk kiekviena nesėkmė ar neįvertinimas, mus užgrūdina ir paskatina eiti pirmyn. Tokia ta buvo pasakų kūrimo pradžia. PIRMYN.

Gimus dukrai, buvau sau pažadėjus, jog turiu išleisti pasakų knygą. Rašiau, turiu sukaupus archyve, bet dar reikia laiko. Pradėsiu vėl rašyti. Bus, tik dar nežinau kada… PARAŠYSIU.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment

Next post:

Previous post: