≡ Menu

PIRMAS KARTAS. Vaikų kiemo žaidimai – kaip reaguoti tėvams?

Sekmadienio vakaras, dukra išėjo pažaisti į kiemą su vaikais. Atrodo, nieko blogo, smagu pabendrauti su vaikais ir pabūti gryname ore. Pro virtuvės langą, kuo puikiausiai matosi visas kiemas. Tvarkydamasi namuose, kartas nuo karto žvilgteliu pro langą, ar viskas gerai, ar vaikai draugiškai žaidžia. Ramu, žaidžia gražiai.

TAS PIRMAS KARTAS.

Pirmas kartas ne tai, kad dukra žaidžia kieme su vaikais, pirmas kartas man, mano elgesyje, taigi, toliau… Atėjo vakarienės metas, sukuosi virtuvėje, dukra dar žaidžia kieme. Pažiūriu pro langą: Ką??? Nustembu, stebiu situaciją…

O vaizdas toks: nauja krepšinio aikštelė, minkšta danga, vaikai turbūt žaisdami prinešė/primėtė ant jos mažų akmenukų. Sėdi vaikai ant suoliuko, tarp jų ir mano dukra, o priešais juos, ant dangos sėdi mergaitė, kuri tuos akmenukus mėto/laido tiesiai į vaikus, kurie sėdi ant suoliuko.

Stebiu toliau, pagalvojau, kad gal koks konfliktas, bet mergaitė nesiliauja, tik vienas kitas išdrįsta mesti jai atgal (mergaitė gerokai vyresnė už kitus vaikus).

NEIŠTVĖRIAU. Įsijungė mamos „apsaugok savo vaiką“ instinktas. Patraukiau vazonus nuo palangės ir plačiai pravėriau langą (gyvename penktame aukšte): „Ką darot? Ar normalu mėtytis akmenimis? Dar pamatysiu, atnešiu šluotą ir šluosit visą stadioną!”, garsiai sušukau pro langą. Visi vaikai sukluso, mergaitė liovėsi mėtytis. Beje, dukra yra pasakojusiu apie šią mergaitę, kad ji negražiai elgiasi su vaikais kieme (apsivardžiuoja ir keikiasi).

NUSIRAMINAU IR PAGALVOJAU. Pasidarė kažkiek nesmagu… juk nežinau tikros situacijos. Pasijutau kaip mažas vaikas, kuris pagautas impulso – „puola“, galvoju sau: „Juk esu suaugusi moteris, dviejų vaikų mama… turbūt taip nedera elgtis, bet mėtytis akmenimis irgi nedera…“. Kažkiek pajutau gėdos jausmą… Nusprendžiau, kad reikia išsiaiškinti realią situaciją.

Nusileidau į apačią ir atėjau į kiemą, kur jau tvarkingai sėdi visi vaikai. Priėjau prie jų ir sakau: „Na, vaikai, tai kas čia buvo? Kodėl mėtotės akmenimis? Gal tai nauja mada ar kas?“, tylos pauzė… tada kiti vaikai pradėjo skųstis, kad TA mergaitė mėto į vaikus akmenis. Aš jos gražiai klausiu: „O už ką mėtai? Kas nutiko?“, o ji ramiu veidu atsisuka ir man sako: „Aš mėtydama taikiau į tvoros skyles.“, turbūt galvoja, kad esu labai naivi, na gerai, kažkiek naivoka, bet tikrai ne šiuo atveju. Tada jai atsakau: „O tu nematai, kad priešais tas skyles sėdi vaikai? Kaip suprasti?“. Toliau tęsiu: „Vaikai, prašau kieme žaisti gražiai ir draugiškai, jei nenorit draugauti ar kažkas nepatinka – kiemas didelis, galite žaisti atskirai, kad daugiau nematyčiau tokių dalykų, nes kitu atveju, atnešiu šluotas ir šluosit stadioną visi draugiškai, susitarėm?“, vaikai atsakė, kad gerai, žais gražiai. Pasikviečiau dukrą eiti pasivaikščioti ir išėjome, norėjau sužinoti ir iš jos, kokia buvo ten situacija.

Taigi, štai kokie tie kiemo žaidimai, kartais būna… KAIP PASIELGTI?

IŠVADA. Visada laikausi tos nuomonės, kad vaikai turi tarpusavyje išsiaiškinti patys, be suaugusiųjų, taip ugdosi jų gebėjimas spręsti problemas, bendrauti, kovoti už save. Tačiau šis atvejis, mano manymu, buvo tas, kad reikėjo įsikišti ir man, nes matyti, kad mergaitė tikrai turi vidinio pykčio, čia jau ne jos kaltė – tėvų. Todėl nepateisinau tokio elgesio ir įsikišau į šią situaciją. Tikiuosi mergaitė suprato, kad elgėsi tikrai negerai. Tai buvo „pamoka“ visiems kiemo vaikams, nes kontrolė turi būti, bent minimali, taip formuojasi kiemo taisyklės. Nes kas bus, jei visi dabar pradėsime mėtytis akmenimis?..

Todėl reikia stebėti kaip vaikai žaidžia kieme, nes kitą kartą tas akmuo gali būti didesnis.

Pasidalinkite savo istorijomis, iš vaikų žaidimo aikštelių, kaip JŪS elgėtės ir reagavote į atitinkamas situacijas.

PALINKĖJIMAS. Aš visada stengiuosi laikytis tokios taisyklės: SU KITAIS ELKIS TAIP, KAIP NORĖTUM, KAD ELGTŲSI IR SU TAVIMI.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment