≡ Menu

VAIKAI. TELEFONAS. TĖVAI.

Gyvename tokiame pasaulyje, kur technologijos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kyla daug klausimų, auginant vaikus: ar duoti mobilųjį telefoną ar ne? Kada duoti? Kiek laiko duoti? Ir kt…

Daugelis tėvų, jau labai ankstyvame amžiuje, gal net mano manymu, per anksti, kai vaikui dar net nėra dveji metai, jau duoda telefoną. O kam? Turbūt mama pavargusi, nori skirti sau laiko arba tiesiog, kad vaikas neverktų, duoda jam telefoną. Ir kas tada? Vaikas vis dažniau jo nori ir prašo, o tėvai vis dažniau jį duoda… ir viskas, sunku jau šitą įsibėgėjusį „traukinį“ suvaldyti.

Mes, augindami pirmąją savo dukrą, telefono nedavėm ilgai, labai ilgai… telefoną ji gavo, kai pradėjo eiti į mokyklą, o jo funkcija buvo tik ta, kad galėtų susisiekti su šeima, nebuvo jokio interneto. Mes jai nuo kokių 3 metukų leidom žiūrėti animacinius filmukus, ribojant laiką, taip ji pramoko anglų ir rusų kalbas. Planšetę mes jai duodame irgi retai, kelionėje arba pažaisti tam tikrus edukacinius žaidimus, bet ji labai ir nereikalauja/neprašo, visada atsiklausia ir susitariame.

Prasidėjus karantinui Lietuvoje ir užsidarius namuose, vyko nuotolinis ugdymas – reikėjo kompiuterio, socialinių programėlių, kuriomis galėtų bendrauti ir dirbti su mokytojais.

Pradžioje truputį išsigandau, juk jai 8 metai, o ji tikrai nėra normaliai sėdėjusi prie kompiuterio ir nežinojau ar mokės… atėjau pas vyrą ir sakau, žinai, manau, kad laikas jau dukrai pirkti kompiuterį, reikia jai pradėti mokintis su juo dirbti.

Senamadiški? Ne, pavadinčiau – mąstantys…

Pastatėme kambaryje kompiuterį, įrašėme žaidimą, kuris lavina darbą su klaviatūra. Man ramu. Pasirodo, kad moka ir žino. Gali ir geba. Juk jauna, pats tas amžius, kai vaikas yra labai imlus. Spėjo ir neatsiliko.

Ir manau, kad gerai darėme, visada turi būti ribojimas, proto ribose. Man džiugu, kad ji labiau renkasi žaidimus su žaislais, draugais, lauke, o ne kompiuterį ar telefoną, tada pastebiu, kad mūsų vaikas yra kūrybiškas ir moka bendrauti su kitais vaikais, kas yra labai svarbu. Ji yra drąsi, pasitiki savimi.

Dabar turime jau antrąjį vaiką, sūnų, jam dar nėra dviejų metų. Telefono neduodame, kartais su sese internete, per TV, pažiūri muzikinius video vaikams, pašoka ir tiek. Animacinių filmukų nežiūri. Žiūrėsim kaip bus toliau…

Noriu tik pabrėžti, kad jei mes, suaugę, lindime telefone ar kompiuteryje, vaikai tą mato, jie daro/darys tą patį, juk mes esame jiems pavyzdys. Būkime atsakingi ir mąstantys tėvai. Tai mūsų ateitis. Mes kuriame ją.

Palinkėjimas. Esant kritinei situacijai ar kai apima neviltis… Neskubėkite vaikams įbrukti į rankas telefono. Pagalvokite ir neskubėkite, tikrai yra kitų sprendimo būdų (apie tai dar pasidalinsiu). Sėkmės.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment